Pavasarinis sonetas vainikui 1

Raitas ant vėjo atjojo pavasaris,
Neliko laukuose nei saujelės sniego.
Iš žemės jau išėjo visas pašalas
Garmėdamos upės į tolumas bėga.

Dangus ir laukai pilni paukščių klegesio,
Veržiasi į šviesą kiekvienas daigelis,
Vejasi vienas kitą lengvi debesys –
Kiekviena diena savo naujumu žavi.

Saulės šukės pienėm pažiro į pievas,
Jos nesužeidė nieko, tik taip šviesiau,
Surinkome žiedus į pievas išėję,
Dar šaltinio vandens, bus pienių vyno saldaus
.
Džiugu pavasario dieną sutikti, nes
Gražiausi žiedai pražydo darželiuose.

2021 kovo 12 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 2

Gražiausi žiedai pražydo darželiuose,
Pulkai plukių pasipylė į pamiškes,
Mėlynos žibutės rodo savo žiedus –
Į miško gilumą samanų takas vedasi..

Linksmai burbuliuoja vanduo pelkyne,
Varlytės iš lapų plaustą padarė,
Gandras drąsiai per pelkę taką mina –
Greitai prasidės gandro ir varlių karas.

Pievų platumoj Saulė erdve gėrisi,
Paliečia ji žaliuojantį rugių lauką.
Aplink pilna šviesos. Kas gyvas rėdosi,
Meilės ilgisi. Vienas kitą garsiai šaukia...

Nauja žalia skara apsigobė eglė,
Ant beržo šakos pumpurėlis mažas...

2021 kovo 13 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 3

Ant beržo šakos pumpurėlis mažas
Šypsosi Saulei ir lietaus lašui.
Pumpuras žino – pasaulis laukia jo –
Nesvarbu ar jis žiedas bus, ar lapas.

Ties horizontu žaibai jėgą kaupia,
Suskaldys dangų į tūkstančius šukelių.
Alkana žemė gaivaus lietaus laukia
Ištroškę medžiai ir žolės lietų geria...

Pavasaris pažadina ne tik žemę,
Sušiaušia ne tik pilkus sunkius debesis,
Pavasaris žmogui į širdį Meilę beria,
Pabusti iš žiemos letargo ragina.

Darželyje, po langu, pabudus snieguolė
Stiebiasi į dangų, į Saulę gręžiasi...

2021 kovo 14 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 4

Stiebiasi į dangų, į Saulę gręžiasi
Ir rugio želmuo ir patvorio dilgelė.
Akys pavasario žaluma žavisi-
Mes to pavasariotaip pasiilgome

Vidury pievos pempė lizdą sukrovė –
Džiaugsmingu: „Gyvi –gyvi“! sveikina visus,
Gandrų pora savo lizdą remontuoja –
Mažų vaikučių pilnas kiemas greitai bus.

Kregždutės „atkirpo“ lopinėlius dangaus –
Žibuoklių žiedais jie nukrito ant žemės,
Paupy baltas ievų žydėjimas siaus,
O nuo jų kvapo apkvaišti galima.

Nerimas neleidžia „užrakinti“ savęs –
Išeisiu takais ir takeliais į tolius...

2021 kovo 16 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 5

Išeisiu takais ir takeliais į tolius,
Kur pavasariais žydi gražiausi žiedai,
Kur naują vagą verčia artojas,
Kur danguje čirena vieversiai.

Paliesiu kamieną bundančio beržo,
Iš molinio ąsočio atsigersiu sulos,
Paimsiu į saują akmenėlį mažą –
Jo širdelę sušildysiu savo delnuos.

Ir bus gera širdy – beprotiškai gera:
Mylėsiu bites, medžius ir vabalus,
Klausysiuos ką medžiai sengirėje šnara,
Pasiimsiu stiprybės iš jų, bet bus maža:

Eisiu tenai, kur daug saulės ir vėjo –
Paliksiu praeity savo vienatvę.

2021 kovo 17 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 6

Paliksiu praeity savo vienatvę,
Žaisiu su keturiais pavasario vėjais –
Atbėkite vėjai į mano gatvę,
Išblaškykite nerimą, širdį slėgusį.

Pavasaris aplankė švelnialapį uosį,
Jo šakose saulės monetą pakabino,
Vaivorykšte tėviškės kiemą apjuosė ir
Linksmu upeliu nubėgo link pušyno.

Pušyne pavasaris su plukėmis žaidė,
Į pienių žiedus bitutes sutupdė.
Pavasary žaliuojančiuose krūmynuose
Ilgesingai sučiulbo raiba lakštutė.

Išvedžiau save į saulėtus laukus, kur
Pavasario vėjai linksmai kvatojasi...

2021 kovo 18 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 7

Pavasario vėjai linksmai kvatojasi,
Net negali suprasti dėl ko jiems linksma;
Gal dėl to, kad pumpurai žiojasi,
Ar, kad pernykščius lapus reikia surinkti.

Pavasario šėliojimas toks mielas –
Pamiršome šaltos žiemos išdaigas:
Smagu, kad dienos darosi ilgos,
Girdžiu kaip iš dirvos kalasi daigas.

Su džiugesiu laukiame vasaros būsimos:
Kad greičiau visi paukščiai parskristų,
Kad negrįžtamai pradingtų šaltos pusnys,
Kad žiedai miškuose ir pievose pražystų.

Kai gamta tarsi „iš proto išėjusi“ –
Širdyje grumiasi jausmai visokie...

2021 kovo 19 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 8

Širdyje grumiasi jausmai visokie:
Kai nesiseka – kaltinu pasaulį,
O kas gera – viską į širdį susemiu
Ir tą džiugesį sėju abiem saujom –

Noriu, kad sielose pražystų Laimė,
Kad Išsipildymo pumpurai išsprogtų –
Pavasaris viską dalina gausiai –
Džiaugsmui džiaugsmu sumoka.

Kai aplink tiek daug Saulės šviesos,
Kai giesmė, atrodo, iš visur liejai –
Žodžius, iškilusius iš širdies gilumos,
Noriu atiduoti Pavasariui – atėjusiam,

Užkeliu save ant debesio balto –
Myliu visą pasaulį – net skauda...

2021 kovo 22 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 9

Myliu visą pasaulį – net skauda:
Myliu pavasarį, kai jis dar pumpure,
Myliu paukštį, kai savo lizdan parskrenda:
Namai gimtame kieme – nepamiršti.

Saulė žingsniuoja per miškus ir pievas,
Užkopia į aukščiausių kalnų viršūnes,
Upeliai žvaliai visais slėnias bėga
Ir žmogaus liūdesį išplukdo upėmis.

Gandrai lizduose linksmai kleketuoja,
Varnėnai tempia šiaudą į inkilą,
Pempė virš plikų arimų „gyvuoja“ –
Visi gamtoje, kaip moka, taip linksminasi.

Dienos kas kartą vis gražėja, o naktį –
Apkabinti žvaigždes ir Mėnulį norisi

2021 kovo 25 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 10

Apkabinti žvaigždes ir Mėnulį norisi,
Kai Grižulo Ratai nugrimzta į ežerą.
Pavasaris savo grožiu užburia –
Palikę žiemą, kur žydi gėlės einame.

Ir renkame, ir renkame plukių žiedus,
Į daugybę mažų puokštelių sudedam,
Džiaugiamės lašais, lango stiklu bėgančiais:
Ir praeity, ir ateity būti galime...

Pirmas griaustinis buvusias dienas primena,
Žaibų žirgais į ateitį nujojame –
Iš pačio žiedo, ar iš jo pumpuro
Sau ateities kelius su viltimi buriame.

Man visai nereikia prašmatnių rūmų-
Prisimenu, žalią kaip rūtą, rugių lauką...

2021 kovo 28 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 11

Prisimenu žalią, kaip rūtą, rugių lauką,
Užsilikusį sniegą miško pakraščiuos.
Prisimenu, kaip žąsys viena kitą šaukė,
Kaip gandrai kleketavo lizduos.

Viskas ateina per prisiminimų rūką:
Prisiminimų valtimi upėmis grįžta,
Praėjusi jaunystė šokyje dar sukas,
Gražios pavasario gėlės nuvysta.

Pavasaris šaukia į tolumas eiti –
Labiau norisi į praeitį sugrįžti.
Gaila, kad tie metai taip greitai bėga,
O mintys sielą ilgesiu suvysto.

Prisimenu purienas Švėtės pakrantėse,
Karkluose švelnius „kačiukų“ karolius...

2021 kovo 30 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 12

Karkluose švelnius „kačiukų“ karolius
Liečiu lūpomis. Po to į delną renku,
Pasiilgau jų mažyčio švelnaus grožio –
Pasitikti šio pavasario skubu.

Atrodo, kad šiandien „kačiukai“ kitokie –
Ne tokie švelnūs ir jų kvapas kitoks,
Bet vis tiek kiekvieną pavasarį norim
Šakelę su švelnumu parsinešti namo.

Metai, keturių vėjų sparnais, nulėkė,
O pavasarį upės ilgesį vis plukdo,
Norisi sugrįžti ten kur jau buvom,
Negalim – viskas laiko rūke pražuvo.

Šį rytą išėjau Saulės pasitikti –
Pavasario vėjas sušiaušė man plaukus

2021 balandžio 1 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 13

Pavasario vėjas sutaršė man plaukus,
Laiminga einu savo miesto gatvėmis:
Balti, lengvi debesys dangumi plaukia –
Jau atėjo ilgai lauktas pavasaris,

Išnyko nuo langų gražios žiemos gėlės,
Saulė pro debesį šypseną lieja.
Paėmus draugą už rankos, linksma bėgu
Pramintais takais į Meilės alėją,

Surandu suolelį, kur dviese sėdėjom.
Skaičiuoju – kiek jau praėjo pavasarių?
Gražių bendrų svajonių turėjome:
O šiandien – tas svajones praradę esame.

Atsitūpė šypsena ant mano veido –
Ilgesys išplaukė srauniomis upėmis...

2021 balandžio 1 d.


Pavasarinis sonetas vainikui 14

Ilgesys išplaukė srauniomis upėmis,
Šiltam, geram džiaugsmui vietą užleido –
Su daina vaivorykštėje supamės,
Kai pavasaris – širdį valdo Meilė.

Mėlynom žibutėm pamiškės dega,
Plukės iš miško, iš krūmų palaukėn bėga,
Senas ąžuolas drebulei pasaką seka,
Po pernykščiais lapais liūdesys lieka.

Paukštis, drauge su pačia sau lizdą suka, –
Nesvarbu, kad gegutė ten kiaušinį padės.
Norime, kad dar daug pavasarių būtų;
Klausysimės, kiek gi metų gegutė žadės.

Pamiršti šiltus batus, kailinius galime –
Raitas ant vėjo atjojo pavasaris.

2021 balandžio 4 d.


Pavasarinių sonetų vainikas

Raitas ant vėjo atjojo pavasaris,
Gražiausi žiedai pražydo darželiuose,
Ant beržo šakos pumpurėlis mažas
Stiebiasi į dangų, į Saulę gręžiasi.

Išeisiu takais ir takeliais,
Paliksiu praeity savo vienatvę –
Pavasario vėjai linksmai kvatojasi-
Širdyje grumiasi jausmai visokie:

Myliu visą pasaulį – net skauda,
Apkabinti žvaigždes ir Mėnulį norisi-
Prisimenu, žalią kaip rūtą, rugių lauką,
Karkluose švelnius „kačiukų“ karoliuos
.
Pavasario vėjas sušiaušė man plaukus –
Ilgesys išplaukė srauniomis upėmis.


2021 balandžio 4 d.