Kur toji laimė, kur ji
ir keliai į ten nutiesti,
pasaulio krašte, kokiame –
gal lietuvaičių audimo rašte?
Ankstyvo pavasario žibutės žiede
ar Nemunu nuplaukiančiame lede,
jie neša į tolius, srauniai į marias,
kas laimės lašelį jose besuras?
Mėlynas žiedas ilgai nežydės –
tik žvilgsnis ir vardas vis aidės,
pavasario laimei jo per mažai,
gležno daigelio jau neprašai.
Atnešti  laimę su saulės blyksniu,
apdovanoti sielą šypsniu rytiniu –
laimės keliai atviri – tau uždari –
dovanoto rakto jau nebeturi...
Beliko žvelgti iš toli –
tame kelyje bedugnė gili,
nutiesti tiltą proto galia –
pasilikai su aimana tylia.
Laukei, gal laimė atklys
ir pasibels į užrakintas duris,
deja, kelyje sutemo naktis,
tamsoje pasiklydo lauktoji viltis.

2000 - 2020 m.