Santrauka:
Tai liaudies romanso žodžiai. Jį dainavo mano senelė Ona Garnytė- Černienė, 1904m. gimusi Rozalimo apylinkėse esančiame Gačionių kaime. Tą dainą dar su kokia nors giminaite ir padainuotume. Viena neįstengčiau. Labai norėtųsi, kad tą dainą dainuotų Lietuvoje plačiau, manau, ji to verta. Čia aš pateikiu tik žodžius.
Myliu aš Tėvynę, šalį didžiavyrių,
Kur žyd išsiplėtus tarp žaliųjų girių.
Myliu senelių kaulus ant kurgano,
Turtai tai Tėvynės numylėtos mano.
Man meilūs laukeliai, kur puikiai žaliuoja,
Upeliai kur šniokšč, ežerai tyvuliuoja,
Tinka man darželiai, meilus kiekviens žieds,
Myliu paukštužėlius, kur sodely gieda.
Man meili kalbelė, kur vargdieniai šneka,
Ir dainelės meilios, iš širdies kur teka,
Taip dūšiai malonu, taip širdin jos sminga,
Neužmirš jų niekas, kam girdėti teko.
Man meili šalelė ir meilūs nameliai,
Kur gyven sesutė, brolis ir tėveliai,
Myliu aš Tėvynę, myliu ir mylėsiu,
Vien tik dėl tos meilės daug ką iškentėsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-03-27 10:09:12
Jausminga daina.