Lig šiol gailiuosi, kad nusisukau,
Kai tu ėjai į mano pusę...
Nuspręsta juk tai buvo jau anksčiau,
Jog dviese niekada nebūsim.

Neklausė niekas, niekam nesakiau,
Ar tai klaida, ar toks sprendimas...
Kada tik vienas nori būt arčiau,
Savęs vis klausi: to verti mes?

Kur vienas kelias, o jau kryptys dvi:
Kas tolsta, kas dar pasilieka...
Širdis per laiką tampa atlaidi,
Kai jau pakeist neleista nieko...

Tik dviese būna kelyje saugu!
Aš ne viena. Ne vienas juk ir tu.