Tos pačios akys juokiasi ir verkia,
Tos pačios lūpos taria meilės kupinus žodžius
Ir bara pilnus negandų laikus.
O mintys viena kitą veja,
Šviesių dienų ir nerimo naktų.
Prisiminimai tiesia kelią,
Ir be takų, ir be kelių.
Tos pačios rankos lipdo puodus
Ir daužo laimę į šukes.
Ir nėra žemėje paguodos,
Ir rojus žemėje taip pat.
Tad pasikviesk saulėtą rytą,
Atverki savo langines.
Kol nuo žiedų rasa dar nenukrito
Pasiųsk į dangų savo svajones.
Lai angelai joms mezga laimės pinkles,
Pažadina švelni giesmė...