Nyksta žiema už lango,
Tirpsta gėlės ant stiklo.
Kur sniegenos obelis lankė,
Į sniegą dangus krito.

Ten smego žirgų kanopos
Ir šerkšno varpeliai tylūs.
Kur vyšnios raudonos noko,
Varveklių ašaros byra.

Netrukus tekės upeliai,
Išeis gilios sniego pėdos.
Ir bus visos akys žalios,
Nustos ledas širdį gėlęs.

Užteks jau ir pusės žodžio,
Antra – dainoje girdėsis.

Per polaidį – žemę uodžiu,
Per sniegą – žolė šviečias.