Man yra šventas tavo vardas, tavo atvaizdas ir tavo
Balsas, nešuosi juos su savimi į anapus, nes šiapus
Net mano mintis ir žodžius buvo bandyta nutildyti tų, kurie
Niekada nesuprato ir nepajautė, kas yra tikroji meilė.
O, ji tikrai yra, slapčiausia širdies kertelės paslaptis,
Tragedija, kai jos negali pamatyti ir prisiliesti ir komedija,
Kai visos normos ir principai yra tiesiog niekas prieš ją,
 Nes tik dėl jos gali gyventi, kvėpuoti ir svajoti. O, kiek
Daug norinčių pasmerkti ir užmėtyti ją akmenimis ir
Žodžiais, išpurvinti, sumindyti ir nužudyti, bet taip niekas
Po šiai dienai nesuprato, kad meilė yra nemirtinga tol,
Kol ant žemės yra nors viena tikrai mylinti ir kenčianti
Širdis. Ji nesireklamuoja, ji nelenda į pirmuosius žurnalų
Ar laikraščių puslapius, ji kaip tik dar užgimęs kūdikis
Ilsisi ir puikiai jaučiasi mylinčioje širdyje. Ją mato ir
Supranta ir žino jos kainą pats galingiausias aukštybių
Viešpats ir kol meilė gyva žmogaus širdyje, tol gyvas ir pats
Viešpats Dievas. Neatimkim teisės mylėti, tai pats didžiausias
Nusikaltimas užtemdyti žmoguje tiesiog dievišką jausmą ir
Atimti patį tikriausią gyvenimą, nes be jos gali mirti, gali
Nusižudyti, gali tapti tiesiog bejausmiu ir beskoniu, pilku
Ir nelaimingu žmogumi. Ir jeigu ji buvo jo ar jos gyvenime
Nors trumpą akimirką, to užteks visam likusiam gyvenimui.
Ir  jeigu kažkam atrodys, kad tai nusikaltimas ar nelaimė,
Vadinasi jis niekada nemylėjo Ir nebuvo mylimas. Todėl
švęskime Meilės dieną, kai ji mus aplanko ir glauskime ją
prie širdies, kad niekuomet jai nebūtų šalta mūsų namuose.