Pažvelk, sauluže, vakare pro langą,
Arba per praviras duris.
Tegul šešėliai vis ilgėja, žvalgos,
Kol jų nesuglemžė naktis.
 
Greit nusileisi už skarotų eglių,
Išblės dangaus nuraudę pakraščiai.
Pavargę tarsime: Dievuli, ačiū
Už šilumą mums siųsta iš aukštai.
 
Žmogui neskirtas ilgas tavo kelias,
Tik laukt ir laukt sugrįžtančios Rytuos.
Palikus dovanas, saldžius sapnus naktelės,
Darbus ir valandas dienos skaičiuot.
 
Tu pašaukei mus žemiškai kelionei,
Joje tiek meilės, džiaugsmo, darbo ir kančios.
Kaip stiebtis prie tavęs, kaip augt viliojai,
Labiau už viską troškom tavo šilumos.
.......................................................
Pažvelk, sauluže, vakare pro langą,
Mažiausiu spinduliu akis paliesk,
Į metų nuospaudom žymėta mano ranką,
Vėl susitikt rytoj vilties įliek.