Po ledu, po ledu
Rūstus veidas Nevėžio.
Užsiklojęs sniegu
Tarp krantų aukštų bėga.
 
Net stebiesi, kaip greit
Tapo baltu keliu.
Tik važiuoti, ar eit
Juo truputį baugu.
 
Bet gražus jis ir vėl,
Tiek tylos, ramumos.
Nors sunku gal kentėt
Kietus pančius žiemos.
 
Bus pavasaris, griaus,
Ledo tiltus ardys,
Tamsūs vandenys siaus,
Sunkias lytis plukdys.
.................................
O dabar vien tik aš
Guodžiu jį ir kalbu,
Kad balandis atneš
Milijonus žiedų.