Santrauka:
kodėl lemtis netikėtai iš mūsų tarpo išplėšia geriausius?
Šitas kelias – į naktį, į juodą
Nežinia, ką ten slepia tamsa.
Gal tikėjimas teiktų paguodą?
Jei tiki tuo, ko galbūt, nėra.
Kam skubėti, nerimt, pavydėti
Siekt karjeros ar degti aistroj?
Gal, akimirką šią palydėjus
Niekada neišauš tau „rytoj“?
Amžinybei tiktai nusispjauti
Žmogaus skausmas – jai skruzdės rauda.
Kas prinoko- tą reikia nupjauti.
Kito kelio, deja, mums nėra.
Ir todėl taip saldu apsigauti
Kad labai dar toli pabaiga.
Kristi, keltis, mylėt, atgailauti
Suliepsnot ir užgęst...naktyje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-01-31 18:22:29
Nuoširdžiai patiko
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2007-01-04 23:50:46
uzuojauta iskeliavus gerai draugei...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-12-16 08:35:14
Tai skausmas rašo tavo asmenyje ,šaukdamas apie lemtingą beprasmybę. gaila,kad tokia tiesą mes savyje imame ieškoti vėlokai....
Reiškiu tau gilią užuojautą dėl to,kas atsitiko ir liūdžiu kartu.
Vartotojas (-a): Irma
Sukurta: 2006-12-16 02:37:00
Pritariu kaimynui, jokio čia banalumo, paprastas jausmingas ir gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2006-12-15 21:58:02
Geriau tuo, ko nėra, tikėti,
Negu netikėti visai.