Kai dar balta aplinkui ir obelys žydi
Ne žiedais, bet baltuoju sniegu,
Taip juk noris pradžiugint, sušildyti širdį
Spalvomis liepos pievų gėlių.
 
Tiktai jų nesurast, nėr ko žvelgti į žemę,
Reikia kelti akis daug aukščiau.
Viršum medžių snieguotų ugnelėmis dega
Mūsų Trispalvės šilkas gražiau.
 
Bus vasaris ir kovas, kai Trispalvės skleisis
Prie kiekvieno lietuvio namų.
Bet juk gera gėrėtis ir šaltyje sausio
Šių brangiausių spalvų žaidimu.
 
Šildys saulė karšta, žiemos baltą drabužį
Miško medžiai, laukai nusimes,
Nuostabiausių žiedų dovanos mums gegužis,
Tiktai vėliavos spalvos neges.