Užkalbu ąžuolo dieną
vienatiniu atsidūsėjimu.
Kilkite, kilkite smilgos
esančios medžio šešėlyje.
Stiebkitės žolės į tyrumą,
boružės neškit vaikelį.
Laumių voratinklių pinklėse
piktžaizdės gilios ir gajos.
Užkalbu ąžuolo dieną,
vėtrungės sukas į saulę.
Skriskite, skriskit Į tylumą,
meile pražydo pasaulis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-01-19 20:10:58
Skausmingas užkalbėjimas, nors nežinau, kas Jūs esate, bet man sugėlė širdį.
Kūrinėlio pabaiga saulėta ir viltinga. Reiškia viskas bus gerai.