Baltos lankos, baltas langas,
Baltas baltas miško kelias,
Miško medžiai kailiniuoti,
Nuo sunkumo atsitiest negali.
 
Ruošiasi žiema, galanda roges,
Pasikinkius vėją ruošias vėtros šokiui,
Reikia gi žiemužei jėgas išbandyti,
Ir parodyt, ką iš tikro moka.
 
Termometras pažasty įdėtas,
Žiuri žiūri – to negali būti,
Jeigu nieko nesiims daryti,
Gali užkukuot miške gegutė.
 
Kur tas šaltis, kur tas nevidonas,
Gal užmigęs po egle sau miega,
Ir paėmus lazdą, baksteli per kojas,
Šaltis pakelia baltas  blakstienas.
 
Kas žiemuže, ko taip nerimauji,
Juk tiktai dar sausis prasidėjo,
Va, vasarį eisime šaltuką spausti,
Va, matai, aš kokią  lazdą įsidėjau.
 
O dabar tegu visi žiemužę giria,
Kokia ji lengva, balta lyg pūkas,
Ir abu iš lėto vis tolyn žingsniavo,
Pėdsakus palikę ant miško keliuko.