patiesiu tau šitą gėlėtą pievą
atsigulk
gal sparnai išdygs

zuikelis šoka ant kalvos
ausimis
aušrinę ir vakarinę žongliruoja

prie horizonto bėga slepiasi
pažaliavę melsvai
nuo pavydo miškai

mes dabar dviese
bet vietoj tavęs
atsiranda stirnakojė
o aš iš upės
pusiau vyras pusiau žuvis
iššoku
nemąstome
pusiau vyras  pusiau žmona
šita gėlėta pieva
dar pusiau žemė pusiau žvaigždė

ir štai vėl
pas kiekvieną savo kojos
tik tavo širdis plaka mano kūne