472. Sielą pažinti galima tiktai Siela.

471. Širdies ramybę turi tik tas, kas nemyli.

470. Gamtos kantrybė kada nors baigiasi.

469. Perdėtas gerumas – niekadėjų masalas.

468. Žmogus nežino, kokius kalnus verčia, kol jam nepasako kiti.

467. Neprašyk, kad pasisakytų visi, - gali išgirsti ir gerų dalykų.

466. Sutartinai dainuoti nereiškia gražiai dainuoti.

465. Ir valstybė gali neturėti emocinio intelekto.

464. Pilkumoj gimsta tik pilkuma. Albinosai užkapojami.

463. Daugiausia jėgų išeikvojama blogam scenarijui parengti.

462. Ir dėl oponentų elgesio būna gėda.

461. Nors už visų miegamųjų durų vyksta tas pats, durys į kaimyno miegamąjį masina labiausiai.

460. Gūžynių anatomija: paskambinęs varpeliu nestovi toje pačioje vietoje.

459. Kovodamas su blogiu nesukurk didesnį blogį.

458. Sulaužyti galima kiekvieną žmogų. Tada teks gyventi tarp neįgaliųjų.

457. Įprastai laukiama to, kas gali ir neateiti.

456. Jeigu mes nemokame suprasti gamtos ženklų, tai nereiškia, kad jie antgamtiški.

455. Geroji pranašysčių pusė – ne visos išsipildo.

454. Nekurie, pasotinę savo neapykantą, praranda gyvenimo prasmę.

453. Ilgiausiai gyvena tas, kas nedaro nieko.