Iškvėpintais takais pas mus meilė ateina,
Jai po kojom mes dedam gražiausius žiedus,
Jei patiks jai spalva, forma, kvapas ir balsas,
 Pasiliks ir lizdelį saulėtą širdyje mūs susuks.
 
Tas lizdelis iš žodžių be melo, apgaulės,
Iš pačios gilumos mūs mažyčių širdžių,
Iš švelnių bučinių, kuriuos gerbia ir saugo,
Iš laukimo, iš ašarų, meilės, žvilgsnių švelnių.
 
Ir diena kiekviena, ir naujas vėl rytas
Bus pilni vis naujų, vis kitokių džiaugsmų,
Kad tik būt patogu jai lizdelį klausytis,
Po širdim kai suspurda josios vaisius brandus.
 
Visą erdvę pripildo naujas balsas ir verksmas,
Net visa visata stebis tuo jo šaukimu,
Atėjau taip svajotas ir taip ilgai lauktas,
Tad mylėkit mane, aš gyvent ateinu.