Tu atėjai ir aš išnykau.
Pamiršau kas esu... Pamiršau kas buvau.
Ar išvis aš kažkada dar buvau?
Ar išvis gyvenau prieš sutikus tave?
Ar visą tą laiką tiktai laukiau kažko..?
Tas kažkas... Tas kažkas buvai tu!?
Tu toks tikras ir širdžiai meilus.
Atėjai! Atėjai! Tik dabar neišeik..
Neatimk tos šviesos ir to jausmo gražaus..
Neįskaudink širdies kuri plaka karštai..
Bet neversiu tavęs aš mylėt netikrai...
Nors norėčiau labai, kad pamiltum stipriai,
Apkabintum tvirtai, pabučiuotum karštai..
Nežinau ar tu liksi, ar mane vėl paliksi,
Sudaužysi man širdį ir vienatvėj paliksi.
Nors gal net neišdrįsiu aš tau to pasakyti..
Visa tai tiktai žodžiai... Visa tai man neturi rūpėti.
Kam man tau kažką sakyti?

...

Neprivers manęs niekas šito jausmo pamiršti.
Net jei tu nežinosi,
Net jei tau nerūpės tai,
Aš vis tiek nepamiršiu,
Aš vis tiek dar tikėsiu...
Tikėsiu ir širdy mylėsiu.