Tu esi nesuvaidintas mano jausmas,
Noras prisiliest, ko šiandien neturiu,
Tartum mažas vaikas sieki naujo žaislo,
Kurį sudaužyt, pamiršt, išmesti negaliu.  
 
Tai didžiulis noras paskanauti, koks
Tasai medus ir koks tasai korys, prie
Kurio net tuntais bitės traukia, neša kol
Visai išsenka jėgos, lieka tuščias nešulys.
 
Paslaptis kaip paslaptis ir jokio ten stebuklo,
Po oda panašūs  esame visi, bet skirtingai
Žvelgia mūsų akys, mūsų mažos širdys plaka,
Mes skirtingi esame džiaugsme ir liūdesy.
 
Ir  tegu sau rieda ašaros, tegu pliaupia lietūs,
Šiandien sieloj meilės vakaras, o rytoj  tremtis,
Šokim meilės šokį, kol dar atminty ne vakaras,
Nes  jau mano meilės šokiui per silpna širdis.