Sumušta akis, sulaužyta ranka, ištrinta atmintis
Rodos meilei nebelieka jokio šanso išgyventi,
Tačiau žmogaus kūnas lyg koks stebuklingas vaisius,
Kažkas jo žiauriai daug atsikanda ir palieka žaizdas,
O jis, kaip koks šunytis, išsilaižo žaizdas ir vėl trokšta
Meilės, nes meilė, tai energija, kurios pilna erdvė ir
Laikas ir ji visur aplink mus, sveikus ir sužeistus, ji
Turi savo raktus ir žino duris, kurias reikia atrakinti,
Įeiti ir vėl apsigyventi. Tačiau yra ir meilikaujanti
Angis ir jeigu nepažinsi jos saldaus balso, akių žvilgsnio,
Kuriuo ji stengiasi suvilioti, pulti ir įkasti, o po to
Patenkinta nušliaužia į krūmus ir džiaugiasi ir giriasi
Savo laimėjimu, kuris gali siekti net milijonus eurų. Ir
Jeigu tuo metu neturi dvišakio kuolo arba šakių ir tavo
Žvilgsnis silpnesnis už angies žvilgsnį, įkandimas gali būti
Mirtinas. Tačiau kaip nesumaišyti angies su žalčiu. Jį Dievas
Pažymėjo geltona saulės spalva, jo balsas malonus, jis taikus,
Jis gyvenimo puošmena ir jis myli ir saugo namus ir žmogų.