Taip norisi gyvenimo švaros
Arba tiesiog – kad naktį snigtų.
Nubustų rytas nuo baltos,
O vėjas iškvėpuotų pyktį.

Miegotų ant palangių katinai,
Atstotų saulę plunksnos zylių.
Sakytum, metų – net negyvenai,
Kažkas dienas pro šalį pylė...

Taip norisi bendravimo švaros –
Mintis išskalbus, pakabint ant virvių.
Sušalusios, gaiva alsuos,
O žvaigždės kišenes užpiltų.

Taip žodžiais nusakyt sunku,
Kaip norisi kažko švaresnio.
Kalbies su murzinu dangum,
Bandydamas nesusitepti...