viso labo lietus... išbaidyti sidabro drugiai
tavo drėkstančią šypseną draiko užklupęs šiaurys
tartum nuoplėša laiko kreiva už kurios užkliuvai
veidu tiesiai į žydinčią naktį šešėlių vagis
viso labo trumputis atleisk negalėjau kitaip
surakino rankas pradangino likimo raktus
tai drugiai plėšo dylančią naktį šerkšnotais sparnais
tai tarpupirščiuos bičių dūzgimas bet jau negaliu
atsimerkti plačiau negu mena pavargęs dangus
kur įkopus į debesį lūpų be garso kritau
viso labo į klykiančią tylą visai neaukštai
viso labo lietus... pasakysi...
lietus...
viso labo ir... tau...