Regis, ir laikas užminga
Sniegui išbalinus žemę.
Tvyro tyla stebuklinga,
Medžiai šakom dangų remia.

Aš atsiremsiu į liepą,
Tu šiandien ąžuolu būsi.
Sielos apnuogintos lieka,
Nieko nedalom per pusę.

Jungiam gijas, kurios trūko.
Gydom žaizdas, kurios skauda.
Plauksim pavasario upėm,
Potvyniai plaus mūsų raudą.

Vėl sužaliuosim, žydėsim
Naktį lakštingaloms čiulbant.
Na, o dabar palūkėkim
Lai viduje atsibunda

Saulė, tylos išmyluota.