Toks tas laikas yra. Anot N. Barreau: "Jis valdo mūsų gyvenimą kaip niekas kitas. Galiausiai viskas susiveda į laiką - laiką, kurį turime, laiką, kurio neturime, ir kuris mums dar liko. Tai realusis laikas. Tačiau taip pat egzistuoja ir išjaustasis laikas, ir jis yra kaprizingasis realiojo laiko brolis. Tai laikas, kai vieną valandą, kurią turime laukti, išsitęsiantis iki begalybės, o viena valanda, kuri mums dar liko nuveikti ką nors svarbaus, staiga sutrumpėjantis iki aštuonių minučių.
Jis bėga mums priešaky, šliaužia paskui mus: ir yra tik viena akimirka, kai valdome laiką. Tai tokios retos akimirkos kai esame visiškai panirę į laiką ir todėl jo nebejaučiame. Tuomet jis nustoja veikti ir mes visiškai be pastangų iriamės gyvenimo tėkmėje. Tai meilės akimirkos."
Žiemos, švenčių laukimas lėtina laiko bėgimą.
 

Ar čia koks užkratas? Laikovirusas? Bet vistiek gerai,
nors pirmas sniegas - dar ne žiema.(nepriimk už rimtą).