Nakties fone, paskęsk tamsoje
mėnulio apšviestam glėby sapnuok-
kad laikas sustojo
gražiausią dovanotą rožę
kuri nevysta nes laikas sustojo.
Pro langą regėk beribę žydrą jūrą
smaragdines mėnulio akis
žvaigždes, nusileidusias ant žemės
ir dangų kuriame matyt svajonės
Ir tik viena naktis, pildė norus
užburtam danguje, kuriame aš svajojau-
kad laiko nebūtų, gyvenimas žydėtų
kaip raudona rožė kuri nenuvyto
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...