Aš ir tu, susitikom ilgame žvaigždžių kely
Ir įsižiebė dar šviesesnė  žvaigždė ryški,
Kai pajutom, kad esam saldžiam bučiny,
Bus laiminga diena ir laiminga naktis švelni.
 
 Aš ir tu, mūsų rankos belaikančios saulę delnuos,
Aš ir tu, mes dėkosime žemei visuose mūs  keliuos,
 Lietui,  medžiui, paukščiui, mažam žiedui gėlės,
Kad gyvenimas būtų spalvingas, be vienatvės dėmės.
 
Aš ir tu, jau daug metų prabėgo ir pražilo plaukai,
Aš ir tu, kaip gi aš gyvenau, kaip gi  tu gyvenai,
Aš ir tu, vėl pilni  ir laimingi mūsų namai,
Aš ir tu, žydi sodai, vėl sugrįžta mūsų vaikai.
 
Aš ir tu, kol mirtis mus išskirs ir išbluks net data,
Aš ir tu, nors ir virtę smiltelėm, susiglausim drauge,
Praus lietus ir trankysis galingi griaustiniai, žaibai,
Aš ir tu, kai neliks net smiltelių, glausis mūs pelenai.