Išsiderino laikas ir pojūčiai,
Ir tavieji laiškai jau išbluko...
Tik sapne vėl regiu: mudu stovim čia,
Kol užlieja tave pilkas rūkas...

Pabudau, nesulaukusi rytmečio Œ–
Sapnas keistas ir toks netikėtas:
Juk nelaukiau tavęs čia sugrįžtančio...
Ir tų žodžių, kadais nutylėtų...

Neprašiau, kad ilgiau dar pabūtumei
Maname atminties kambarėly...
Nesakiau, ko lig šiolei vis trūko man,
Kiek laiškų aš atidaviau vėjui...