Tu matai mane,
Aš matau tave.
Abu mes viens į kitą žiūrime.
Ir nėra čia jokios nelemtos mistikos.
Mes niekam nieko nepavydime.
Beržai čia keturi, kur auga netoli,
Šlamėjo šviesą rudenio.
Šviesa ta alkana, paniurusi,dulsva
Ir tik iki pusiaudienio.
Jau greitai, nepastebimai žiemužė atkeliaus,
Byrės ant rankų sniegas.
Mes eisime namo, o iš čiaupo vanduo
Linkės mums gero miego.
Sapnuosime paukščius, į tolį lekiančius
Iš sutemų pusiaudienio.
Ir mes prie tų beržų, kaip žirginėliai du
Kuždėsim maldą rudenio.