Užgeso žiedas nepražydęs,
Pakando jį nakties šalna.
Sukrovė rožė, bet vėlyvą,
Kai slinko rudenio diena.
Jei būtų liepa, ar rugpjūtis,
Kaip skleistųs saulės spinduliuos!
Drugiai lankytų, siaustų bitės
Jo žiedlapėliuos raudonuos.
Dalia dalia, ji nevienoda:
Vieniems dosni, kitiems karti.
Kažkam žaliuoja rojaus sodai,
Kažkam šarmos laukai balti.
.......................................
Nepasirinkt likimo rankos,
Nepasiskirti sau žvaigždės.
Iškęst ir žmogui kartais tenka
Nelauktą bučinį šalnos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2020-11-23 18:07:58
Gražus žydėjimas... Vėlyvi žiedai visada stebina ir maloniai širdį paglosto.
Jūsų eiles visada malonu skaityti. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-11-21 14:09:23
Tokia pavėlavusio žiedo lemtis.
Ne veltui yra sakoma: "Pavėluota meilė nešildo, neišskridę paukščiai - sušąla.