Taršo lapkritis beržo šakas,
Net viršūnę paliko be lapų.
Kas užjaus svyruonėlį, na kas,
Kada rudenio lietūs taip plaka?
 
Kam bepraust, kai kamienas toks baltas,
Vėjas lanksto gležnas šakeles.
Juk nekaltas, berželis nekaltas,
Kad jam spalis nudažė kasas.
 
Buvo vasara, naktys žvaigždėtos,
Dieną siekė žydrynės dangaus,
Kilo saulė ir leidos iš lėto
Viršum jo, tokio žalio, gražaus.
 
Nūnai lapkritis, gruodis ir sniegas,
Lyg klajoklis ledu prisiglaus.
Bus gerai, jei išliks tvirtas žiemą,
Jei įtūžus pūga nepalauš.
 
............................................
Taršo lapkritis beržo šakas,
Net viršūnę paliko be lapų.
Kas užjaus svyruonėlį, na kas,
Užaugusį kaime, prie kelio?