Santrauka:
“Žmogaus protas yra pats sau šeimininkas ir savo valia gali rojų paversti pragaru, o pragarą – rojumi” (John Milton “Prarastasis rojus”)
Dar akys užmerktos, bet bunda drugiai –
Nevaldomi skrenda ir skrenda.
Suraišiot virvelėm norėtum gražiai –
Tvarkingai paleisti į dangų...
Neklauso drugeliai, plevena ore,
Net bando dėl vietos kovoti.
Nudažo pasaulį – juoda ar balta,
O tiems, kurie mato – spalvotai.
Juk būna, atrodo, – ne viskas gerai,
Nelengva tikėti rytojum.
Pabunda ryte mūsų mintys drugiais –
Į pragarą skrisim?
Ar rojų?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-11-18 20:44:25
Gal dar nesubėkim nei į pragarą, nei rojų kol dar nekviečia,pasidžiaukim žemės drugiais.