Tėtis Kiškis malkas renka,                            
Pirtį kurs laukymėj.                             
Net vanduo upely senka –
Stebis jų kaimynai.
 
Daug vandens kiškučiai neša,
Kibirėliais semia,
Kiškis į pirtelę veža,                   
O Kiškienė peria.
 
Voveraitė strikinėja
Ant šakų berželių,
Ji labai nusistebėjo –
Retos šakos žalios!                              
 
Kas išskynė, išgenėjo?
Tai šeimyna kiškių!                   
Vantų pirčiai jiems reikėjo
Kailiams pert ant viškų.