Ir suskambės tyla tavoj širdy,
O žodžių aidas vėjy išsilydys.
Ir atsivers tau meilė nuostabi,
Kuri visas visas žaizdas išgydys.
Tik jos ilgėjais ir tik jai meldeis
Lyg dykuma ištroškus švento lašo.
Širdis žydėjo vien juodais dagiais,
O meilės iš kitų vis buvo maža...
Bet atsivers tyla tavoj širdy
Ir suskambės gyvenimas iš naujo.
Ir pasijusi meilėje kuri,
Kvėpuoji, būni, tyli, išdykauji.
Ir pagilės tyla tavoj širdy...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-11-04 13:56:20
Mielas eiliukas.
Tokia tyli meilė būna, kai iš akių eina tiesiai į širdį, aplenkdama protą.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2020-11-04 10:08:28
Gražios eilįės... Patiko.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-11-03 13:04:02
Tyli meilė, neišreklamuota, žinanti savo vietą ir laiką , viską iškenčianti ir atleidžianti, tai negęstanti ir neužgodžianti meilė.