lapkričiui
pilnos pėdos
rudens lietaus
geltonų lapų
tas mūsų kelias
tas mūsų vingis
mojuoja visad
einant
pareinant
*
rūko lašai
avių akyse
artėjant
tolsta nutolsta
susitikimas
į kitą rudenį
į kitą rūką
*
lapkričio lietus
trumpina dieną
smulkiai, lyg paslapčiom
vis neramus
tas džiaugsmas rudens
sučiulba šlapias
krūmuose
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2020-11-04 10:12:21
Tarsi paslapties rudenine skraiste apgaubtos puikios miniatiūros...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2020-11-03 12:32:29
Jauku tame pasaulyje...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2020-11-03 11:43:49
rūko lašai
avių akyse
artėjant
tolsta nutolsta
susitikimas
į kitą rudenį
į kitą rūką
Labai subtilios, gražios visos miniatiūros tarsi susilieja į viena – tokia šviesi lapkričio elegija.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-11-02 17:15:48
Prasmingos ir gražios miniatiūros, bet paskutinė -
tas rudeninis, sušlapęs, neramus, čiulbantis džiaugsmas - labai.