Drąsiai skabo lapus vėjo pirštai,
Lapai groja po kojom. Jų tiršta...
Dar jauku eiti lapų paklote –
Šlama, čeža rudens nuspalvoti...
Tačiau ten, kur rimtis ir liepsnelės –
Atminimai vėl graudulį kelia...
Ten ateiname tiems nusilenkti,
Kas negrįš, kas pamainė jau slenkstį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-11-02 20:11:30
Prasmingas ir vaizdingas eiliukas.
Tokia gamtos dalia, tiek medžių, tiek žmonių... Žmonės turi galimybę prisiminti,o medžiams ir tas neleista.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2020-11-02 14:23:42
Toks metas, bet viskas gyvenime praeina, o
už eiles - ačiū.
Kodėl neatsiliepiate?