Neša vėjas vieną lapą
Ir į ausį tyliai šneka:
Pasikviesk draugų nuo medžių,
Duosim rudenėliui pradžią...
 
Aš medžius linguosiu šuorais,
Nesitaikstysiu su norais.
Iš visų pasaulio vietų
Prisišauksiu brolį lietų,
 
Mudu skleisim rūką tirštą.
Lapai kris, nekils į viršų.
Saulė juos dažys geltonai,
Bus ir atspalvių, ir tonų.              
 
Žemę jais storai užklosim,
Lapuos su vaikais lėkuosim.                     
Net, kai nosį ima gelti,
Negalės vaikai sušalti.