Ir vėl dargana
važiuojant mašina,
vežu mergaitę mažą,
ji žiūrį į dangų drumstą.
Bitė man ant kaklo,
šnabžda į ausis
-----------------------------------
Kartą seniai mačiau pasaulį spalvotą,
bet staiga,
visi mane dėl kažko apleido,
ir nuo šiol viską aplinkui matau tik baltą ir juodą..
Bitė man ant kaklo,
šnabžda į ausis.

Sėdi mergaitė liūdna
sename supamajame krėsle.
Jos pilvas verkia
kaip ir skausmas jos akis apdergia.
Bitė man ant kaklo,
šnabžda į ausis.

O man tebestebint tuščią dangų,
ašaros krito,
kol visai jų neliko,
nes tik pamačiau,
kaip bitė staiga nuskrido...