Regiu – toli toli žiburėlis žėri,
Tai pasakų seni namai.
Prie ugnelės senelis baltutėlis,
O apie jį nustebinti vaikai...
Matau močiutę seną prie ratelio...
Ir aš tenai dairaus savęs...
Veltui... nusijuokia kaitri ugnelė,
Sudeginus praėjusias dienas.
Girdžiu – pravirksta senas sodas,
Sielvartingai nuaidi jo rauda...
Aš veidą rankose paslėpus,
Verkiu Tavęs, o Tėviške šventa...
2016 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2020-10-27 17:02:22
Nesvarbu kiek laiko prabėga, bet tėviškės ilgesys lieka tol, kol dar gyvas esi...
Tikrai labai jautri lyrika...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2020-10-26 12:12:37
Yra kaip yra, ir nieko čia nepakeisi, svarbiausia - išsaugoti tėviškę savyje...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2020-10-24 19:12:42
Jautru... graudu... ilgesinga
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2020-10-24 17:06:05
Verianti širdį nostalgija, tačiau tikriausiai esame ten, kur turėtume būti, kur labiausiai reikalingi
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2020-10-24 14:25:31
Verianti širdį nostalgija...