Vėl rausta ožekšnis ir žengia ruduo,
Spalvota Nevėžio pakrante.
Vaivorykšte spindi net upės vanduo,
Lyg būtų atėjusi šventė.
 
O gal ir gerai, kad neliūdi dangus,
Tegul saulė žemelę bučiuoja.
Išlydėjome gerves, žąsis ir gandrus,
Pievų smilgos pavymui mojuoja.
 
Stebis Nevėžis gražuoliais klevais,
Dovanom karštos vasarėlės.
Jiems pasipuošus su rūbais naujais,
Bus linksmesnis ir pats rudenėlis.
 
Nuraudo, pagelto, kaip kas sugebėjo,
Nusidažė net gluosnis kasas.
Jas supa, linguoja paklydėlis vėjas,
Kada kelia ir šiaušia bangas.
..........................................................
Vėl rausta ožekšnis ir žengia ruduo
Nevėžio krantais ir lanka.
Pasidžiaukim spalvom, pabūkim su juo,
Kol nebąla rytas šarma.