Kaip prieš metus toks pat,
Arba prieš dešimt.
Su saule, lapais, lietumi.
Su paliktom be gervių pelkėm
Ir spanguolynų ugnimi.

Įžūliai garbanas suvėlęs,
Pribarstęs gilių. Ir spyglių –
Juk tai ruduo, tai spalis vėlei –
Jį kartais broliu vadinu.

Toks nenuspėjamo dangaus
Ir nuotaikos –
Ryte šalna, popiet lietus.
Ir nors visus lapus sušluotumei,
Netrukus vėl naujų pripūs...

Taisyklės savos, savo žingsniai –
Tai atsilieku, tai vejuos.
Lyg dūžiai laikrodžio kaštonai krinta
Nesutalpinti jų delnuos...

2020 m. spalio 18 d.