Santrauka:
Paskutinis mano kūrinys sukėlė truputį aistrų. Labai džiugu, jog pasiekiu tikslą - krypstu į ekspresionizmą ir siekiu sukelti aistras. Bet prašau, skaitykite atidžiai, įsijauskite, bet nepulkite manęs, kaip po praeito eilėraštuko. Juk linkstu į ekspresionizmą, ne klasikas aš. Ne klasikas... Nors jei jau toks poreikis yra, pabandysiu atrasti daugiau - mažiau pozityvių eilių. Kūrinyje yra žodis ,,kalė". Tik primenu, jog tai ne keiksmažodis, o paprastas žodis. Patikėkite, teko susidurti su priekabėmis prie šio žodelio. Gero skaitymo visiems!
Samanos uždengs mano veidą kruviną,
O mano žarnos dar kabos ant ąžuolo šakos.
Mano. Mano dantį neapsakomai purviną,
Pasikabink. Pasikabink ant rankos savos...
Akis. Įstatyki jas į baisų paveikslą,
O jį pastatyki prieš langą dulkėtą.
Iš mano plaukų. Iš jų prikiški žaislą
Ir leisk išvysti man pavasarį gėlėtą...
Liežuvį mano pakabinki ant durų staktos,
O mano pirštus prikalk prie kėdės.
Nupieški. Ką? Kryžių ant mano kaktos
Ir neprileisk prie jos pakvaišusios kalės.
Kapo man nereik. Likusį kūną sušerk.
Šunims. Saviems ar laukiniams, man nesvarbu.
Nagus sudegink ir pajūryje išberk.
Pamatysi. Žuvys lyg vilkai užkauks balsu!
evais
2020-10-10 23:01:55
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-10-13 12:29:42
Turint lakią vaizduotę, ganėtinai groteskiškas vaizdelis.