išgręžk gręžtuvais iki gilumos
kol rasi nuoskaudų išaugusį naviką
aš iškentėsiu netektį kai skros
o ausyse iš baimės vaikas klykaus
tik spausiuos vis arčiau nes suprasta
nes išgręžta tavim turėčiau dengtis
tokia dar nebuvau – kiaurai nuoga
kai rankose tu – permatomas dangtis
ištirpus grotoms vakaras išeis
kažkur į ten kur jo ieškosiu amžiais
Išgręžk mane kad kiltų pūliniais
ir liktų nuo gręžimo meilės randas