Svajonių Tu mano mergaite,
Svajonėse gimus, sapnuos išauginta,
Dalinomės viską, net laiką
Ir vaisių ragavom užgintą.
Liūdėjai, kai širdį man gėlė,
Džiaugeisi sėkme mano laikina
Ir tarsi gražiausiąją gėlę
Po žiedą save dalinai man.
Po žiedą, po žiedlapį šviesų,
Ir šitaip kasdieną, kas metai...
Žinau – kol svajone tikėsiu –
Neišduosi manęs. nepamesi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-10-07 17:27:36
Gyvenimas prasmingas, ko yra kuo tikėti.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2020-10-07 14:38:01
Paskutinė eilutė per daug žemiška.
Žinau - kol svajone tikėsiu -
svajonė manęs neišduos.