Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku,
Žaisti jau primirštus žaidimus ir keisti ir keistis,
Džiaugtis, kai kas kyšteli gera žodį ar šypseną
Kaip kermošinį saldainį tokį spalvingą ir tokį gardų.
Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku,
Kai danguje pasirodo tokia tyra vaivorykštė
Po gausingo lietaus ar galingos audros,
Po kurios visuomet šviečia saulė ir ramina pasaulį.
Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku,
Tai nejausti baimės ir daryti didelius stebuklus,
Kilti į dangaus aukštybes ir leistis į žemės gelmes,
Skraidyti paukščiu ir nardyti kartu su rykliais.
Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku,
Negalvoti apie mirtį, o tik apie gyvenimą
Nors ir paskutinę minutę, paskutinę sekundę
Paskutinį atodūsį ir paskutinį žvilgsnį,
Paskutinį rankos prisilietimą, paskutinį
Tėve mūsų...........................................
poeta
2020-10-01 12:28:53
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2020-10-09 16:11:03
Labai patiko.Ačiū.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2020-10-02 08:46:07
Ačiū... jautrus prisilietimas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-10-01 17:31:50
Perskaičius eiles, kažkas suspaudė širdį tarsi replėmis. Gilios mintys.
Būtų galima žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku, jeigu būtų galimybė visą gyvenimo patirtį nusimesti tarsi susidėvėjusį.rūbą. Mano karta pragyveno nelengvą laikotarpį.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2020-10-01 14:45:27
Kaip to nepamiršti?