.....

Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku,
Žaisti jau primirštus žaidimus ir keisti ir keistis,
Džiaugtis, kai kas kyšteli gera žodį ar šypseną
Kaip kermošinį saldainį tokį spalvingą ir tokį gardų.
 
Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku,
Kai danguje pasirodo tokia tyra vaivorykštė
Po gausingo lietaus ar galingos audros,
Po kurios visuomet šviečia saulė ir ramina pasaulį.
 
Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku,
Tai nejausti baimės ir daryti didelius stebuklus,
Kilti į dangaus aukštybes ir leistis į žemės gelmes,
Skraidyti paukščiu ir nardyti kartu su rykliais.
 
Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku,
Negalvoti apie mirtį, o tik apie gyvenimą
Nors ir paskutinę minutę, paskutinę sekundę
Paskutinį atodūsį ir paskutinį žvilgsnį,
Paskutinį rankos prisilietimą, paskutinį
Tėve mūsų...........................................
poeta

2020-10-01 12:28:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2020-10-09 16:11:03

Labai patiko.Ačiū.

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2020-10-02 08:46:07

Ačiū... jautrus prisilietimas

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2020-10-01 17:31:50

Perskaičius eiles, kažkas suspaudė širdį tarsi replėmis. Gilios mintys.
Būtų  galima žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku, jeigu būtų galimybė visą gyvenimo patirtį nusimesti tarsi susidėvėjusį.rūbą. Mano karta pragyveno nelengvą laikotarpį.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2020-10-01 14:45:27

Kaip to nepamiršti?