Iš vakarų vėjas neša grėsmingus debesis.
Plonas ruoželis juose – akinančiai šviesus.
Prietemoje blizga nulytas kelias.

Naktimis rūdija žolė.
Po kambarį plevena šešėliai.
Ir mes – tik šešėlis kažkieno akims.

Kol naktis skaičiuoja pinigus, 
diena juos uždirba.

Užsimerkiu. Veriasi gelmė.
Atodūsio kirtis po visko.

Rudeniai skaudėjimai apsemia,
į voro tinklus suvynioja
buvusius ir būsimus nutikimus.