223.  Laimingiausi namai – Atmintis.
         Aš dar prisimenu laikus, kai išeidami iš namų, durų skląstį tik užkišdavome pagaliuku.
         Kai basi braidydavome virš rasotų pievų nugulusiame baltame rūke.
         Kai maudydavomės naktiniame ežere, o į pakrantės takelį kviesdavo šviečiantys jonvabaliai. 
         Kai miegodavome atsidarę langus, ir nerakindavome durų.
         Kai rytais ant palangės rasdavau rasotų jurginų puokštę.
         Tai buvo mylintis Pasaulis. Jį mylėjau.
         Ir aš buvau mylima.

222.  Kas gyvena Grožyje, tas į Grožį ir išeina.

221.  Gėriui užtenka gėlės. Blogiui reikia pasaulio.

220.  Tautai, kaip ir žmogui būti reikia dvasinės stipybės.

219.  Dar klausimas – tu vairuoji automobilį, ar automobilis tau nurodinėja, kokius veiksmus  atlikti.

218.  Ką garbini, tuo esi.

217.  Valdo tas, kas valdo be liepiamosios nuosakos.

216.  Kad viską žinotum, tereikia, kad žinių būtų mažai.

215.  Prieš kuriant naują pasaulį, pravartu paskaičiuoti ir būsiančius praradimus. 

214.  Kuo mažiau vieningumo, tuo daugiau partijų.

213.  Prisirišimas prie tikslo gali būti ir pražūtingas.

212.  Kurti naują – reiškia kurti ir naują pavojų.

211.  Visada sargyboje ne tik tie, kurie saugo tėvynę. 

210.  Palypėjusio aukščiau ir psichologinės problemos labiau matosi.

209.  Pasirodo, kuo labiau suvaržoma laisvė, tuo paprasčiau gyventi.

208.  Tylos! Vyksta įrašas.

207.  Niekas taip nekurtina, kaip tyla.

206.  Niekas taip nesudarko žmogų, kaip neapykanta. 

205.  Grįžti įmanoma tik tada, jei surasi tas pačias duris.

204.  Nesvarbu, kad nepažįsti avietės skonio.
         Svarbu, kad jos neragautų kitas.