Pakvipo trobos džiovintais obuoliais ir grybais,
Džiovintom slyvom ir vynuogių šviežiu kvapu,
Šios žemės dovanos, tai tikras rudeninis grožis,
Jos tokios kvapnios, taip kvepia rudenio medus.
 
Surinksim tuos kvapus į rudenines skrynias
Ir lauksime žiemos pilnais kvapniais aruodais,
Bus nebaisus nei šaltis, nei pusnynų pilys,
Prie židinio visi tas dovanas kramsnosim.
 
Pilni miškai rudų mažyčių riešutėlių,
Pabirusius ant tako renka mažos voverytės,
Kad būtų sotu  su pulkeliu mažų vaikelių,
Kad būtų šilta žiemą drevėje vartytis.
 
Koks rūpestingas tas mūsų rudenėlis,
Visus aplanko ir dosniai apdalina,
Tuos, kurie stropiai dirbo, netingėjo,
Geriausiu savo padėjėju, prieteliu vadina.