Būk pasveikinta, rytmečio rože,
Nusiprausi šalta rasa.
Tegul saulės tau nieks neužstoja,
Tegul švinta rugpjūčio diena.
...........................................
Kam prasiskleidė rožė, neklauski...
Ji pražydo ir tau, patikėk.
Rausvą žiedą palenkęs, priglauski,
O nueinant, žvilgsniu palydėk.

Iš savęs Žemė džiaugsmą mums kelia,
Ne, ne gėlą, ne baimę ligų,
Tvirtą ąžuolą, švelnią gėlelę,
Žiemkentėlį plačiųjų laukų.  
..............................................
Nusigręžk nuo kerų pikto vėjo,
Nuo baugių virusinių žinių,
Ir išeik pasitikti rugsėjo
Jo nuauksintu lapų taku.
 
Tegul blaškos žiniasklaidos antys,
Tegul klykia dumblėtam raiste,
Lietuvaičių gandais nesupančiot,
Juodos kaukės lai skęs Nemune.