Suvaržytos mano rankos,
suvaržyta mano siela,
suvaržytos mano mintys,
ar įmanoma man dar ištrūkt iš tavo gniaužtų?
Dovanojai tu man laisvę,
savo šypsena plačia.
Tu sakei judėk tolyn...
Bet susmigo tavo žodžiai,
tarsi peiliai man į nugarą.
aš grimzdau tolyn į prarają
kurią man atvėrei Tu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2020-08-29 18:31:59
Viskas nuolat keičiasi – net nusivylimą pakeičia džiugesys. Užfiksuota jausminė būsena.
Pirmojo posmo paskutinė eilutė skiemenų skaičiumi nedera, reiktų kažkaip ją trumpinti, gal:
ar įmanoma išsivaduot?
Sėkmės!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-08-21 16:45:34
Romantiškos svajos.