Tik nusišypsojo ir žiedais pamojo, 
Vai, nubėgo liepa vasaros laukais
Per svajonių lauką ir viltis artojo...
Taip lengvai nuskriejo! Kai ruduo ateis,

Aš tik įsisupsiu į gėlėtą skarą,
Kur man ji paliko virš obels širdies,
Kai šalna baltoji visą žemę geria,
Kas mane į kalnus rudenio lydės?