Lauke sučirškė žvirblis,
rūko miglą prasklaidė,
aušo rytas rugsėjo,
aštuoniolikti baigias.
Lyg žirgais įkinkyti
lekia, švilpia su vėju,
kiek nedaug jų beliko,
dienos skrenda pavėjui.
Vėl ruduo miglą pilsto,
lapai sklando lyg paukščiai,
ant takų šnabžda tyliai
rodos ilgisi aukščio.
Balto debesio sparno,
karšto saulės zuikučio,
rodos giesmės dar skamba
šakose lyg skambutis.
lauke sučirškė žvirblis,
vėl tyla, medžiai vaikšto po miglą.
beržas liepą pamilęs
tiesia jai savo ranką.
Eglė ąžuolo ilgis
nors spygliuota bet myli,
lauke čirškia vien žvirbliai
ir dar varnų flotilė

2018.09.10.